„Gleivių“ konstitucijos žmonės – ramūs, išlaikantys pusiausvyra. Apdovanoti didele fizine jėga ir ištverme. Kantrūs, lėtai priimantys sprendimus ir atliekantys veiksmus. „Gleivių“ žmonės yra stambių kaulų, su neryškiai matomais kaulais ir apvaliais sąnariais, dažniausiai (bet nebūtinai) aukšto ūgio. Dėl prigimtinės pusiausvyros tinkamai ir linksmo optimistiško būdo, bei lėtos medžiagų apykaitos paprastai nugyvena iki gilios senatvės. Jie yra pragmatiški ir nėra linkę fantazuoti, labai praktiškų ir konservatyvių pažiūrų, visada pasikliaunantis sveiku protu. Normalioje, harmoningoje būsenoje turi ramų, šviesų aplinkos suvokimą, dideles gyvybinės jėgos atsargas ir puikią sveikatą. Tibeto medicinos tradicijoje, šis tipas laikomas laiminguoju. Tačiau, jeigu prigimtinė tinginystė dominuoja, tai veda prie didelio gleivių susikaupimo organizme, tada viršsvoris didėja grasinančiai greitai.
Visas maistas turėtų būti karštas, šviežiai paruoštas, lengvas ir lengvai virškinamas. Derėtų griežtai vengti pusžalio, kepto, prisvilusio, riebaus, sunkaus, sunkiai įsisavinamo, prėsko, šalto ar atšalusio maisto, suvytusių šakniavaisių ir žalumynų, šalto maisto iš šaldytuvo.
Nepatariama valgyti termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, taip pat produktų turinčių „vėsinimo“ savybę, pavyzdžiui: baklažanai, agurkai; raudoni, žiediniai, kiniški ir gūžiniai kopūstai, kaliaropė, kukurūzai, žirneliai, bulvės, burokėliai, paprikos.
Tinkamiausias maistas – ruoštas be aliejaus ant grotelių (grilyje arba ant iešmo), keptas orkaitėje, keptas augaliniame aliejuje, troškintas. Tarp valgymų turėtų būti ne mažesnis negu keturių valandų tarpas, tam, kad nebūtu valgoma, kol nesuvirškinta ankstesnė porcija.
Labai kenksmingi užkandžiavimai, maitinimasis sumuštiniais, ypač kai tai derinama su šaltais gaiviaisias gėrimais, o taip pat, arbatėlės su saldumynais. Miegojimas po valgio, taip pat kaip ir dienos miegas kategoriškai netinkamas. Geriausias gyvenimo būdas „Gleivėms“- aukštas fizinis aktyvumas, maksimalus judėjimas, intensyvus protinis darbas. Ypač naudingi ilgi pasivaikščiojimai ir aktyvios sporto šakos gryname ore. Būtina aktyviai eikvoti gauta iš maisto energiją, užkirsti kelią riebalų kaupimuisi.
Kitas reikalavimas – griežtai laikytis šilumos režimo. Tai reiškia nepersišaldyti, visada rengtis ir autis šiltai pagal orą, vengti maudynių šaltame vandenyje ir „grūdinimosi“, taip pat drėgmės ir šalčio. Negulėti ir juo labiau nemiegoti ant drėgno pagrindo.
Pagrindinės rekomendacijos pagal maisto produktus:
Iš mėsos produktų pageidautina aviena, jautiena ir veršiena. Kiauliena – tik liesa. Taip pat, mėsą geriau ruošti kepant arba troškinant, bet ne verdant. Vištieną ir kitą naminių paukščių mėsą pageidautina vartoti keptą grilyje su žolelėmis ir prieskoniais. Geriausia atsisakyti šlaunelių, nes jos riebesnės, o vištos odą apskritai išmesti.
Labai naudingi įvairiausi „sušildantys“ prieskoniai ir prieskoninės žolės: pipirai, imbieras, muskato riešutas, cinamonas, kardamonas, kalendros, gvazdikėliai, taip pat, druska. „Čud Ši“ raštuose apie druską sakoma, kad ji „generuoja šilumą ir gerina virškinimą.“ O tai ypač aktualu „Gleivėms“, todėl maistas turėtų būti pakankamai pasūdytas. Nedruskinė dieta apskritai yra kenksminga „Gleivėms“, (išskyrus specialius atvejus). Iš žolelių naudingiausi krapai ( žolė ir sėklos), jie ne tik šildo kūną, bet ir „degina“ riebalus.
Derėtų apriboti skysčių vartojimą – skysčių kiekis neturi viršyti maisto tūrio daugiau, negu du kartus. Visi gėrimai būtinai turėtų būti karšti. Geriausia yra gerti karštą virintą vandenį arba arbatą (žalią, juodą, raudoną) be cukraus. Ryte ir vakare prieš miegą yra naudinga išgerti šiek tiek verdančio vandens su žiupsneliu druskos. Šis gėrimas padeda išvengti perteklinių gleivių susikaupimo ant skrandžio sienelių ir gerina virškinimą. Vaisių sultys ir šaltas pienas nėra pageidautini. Vaikams galima duoti karšto pieno su medumi ir cinamonu, o suaugusiems nuo pieno gerimo geriau susilaikyti.
Turėtų būti teikiama pirmenybė aštriam, sūriam ir rūgščiam maisto skoniui. Naudinga skaninti patiekalus aštriais saldžiarūgščiais padažais su česnakais ir aitriosiomis paprikomis „čili“. Renkantis kečupą ar kitokį padažą reikia atkreipti dėmesį į sudėtį: neturėtų būti krakmolo, o cukraus kiekis turi būti minimalus. Geriau jeigu kečupas yra rūgštus arba aštriai rūgštus.
Šalti pieno produktai yra žalingi. Varškę pageidautina valgyti kaip varškės apkepą, kurį reikėtų saldinti medumi, o ne cukrumi. Ir apskritai, pageidautina cukrų pakeisti medumi.
Saldainiai ir konditerijos gaminiai turėtų būti pašalinti iš raciono. Jei norisi saldaus, jūs galite leisti sau valgyti džiovintų vaisių ir imbiero uogienės. Mielinius produktus ir baltą duoną geriau taip pat pašalinti iš raciono. Duona turėtų būti juoda arba pilka su sėlenomis.
Šalti užkandžiai paprastai nepageidaujami.
Iš daržovių rekomenduojamos: termiškai apdorotos cukinijos, moliūgai, morkos, šparagai, pomidorai. Taip pat naudinga valgyti ridikėlius, ropės ir ridikus ( bet ne Daikono ridiką). Nepakenks sojos produktai, bet ankštinės (pupų, pupelių, žirnių) geriau nevartoti, arba bent jau sumažinti jų kiekį. Venkite virtų bulvių, burokėlių ir visų rūšių kopūstų, taip pat virtų morkų (šias daržoves geriau kepti arba troškinti). Bulvių (ribotą kiekį) galima vartoti, tačiau jas pageidautina valgyti keptas su pipirais, svogūnais, kalendrų arba krapų žaluma.
Vaisius yra geriausia valgyti džiovintus, rūgštoko skonio pavyzdžiui, džiovintus abrikosus. Tuo pačiu metu neturėtų būti valgomi termiškai neapdoroti citrusiniai vaisiai („vėsinantis“ produktas).
Žuvį derėtų rinktis neriebią ir valgyti ją geriau keptą ar troškintą, paruošta su juodaisiais pipirais ir svogūnais. Žuvies pyragai, ypač mieliniai, nepageidautini.
Naudingiausios kruopos yra ryžiai. Juos gaminti reikia verdant vandenyje arba garuose, pakankamai pasūdžius. Prieš virimą ryžius (kaip ir visas kitas kruopas) pageidautina apkepinti, tai padaro juos „lengvesnius“ ir palengvina virškinimą. Pieniškos košės, įskaitant ryžių, yra nepageidautinos, ypač su cukrumi ir sviestu. Iš kitų kruopų yra rekomenduojamos avižinės kruopos (pageidautina neskaldytos). Mažiau naudingi grikiai. Venkite kvietinių kruopų ir sorų, ypač kenksmingos pieniškos sorų ir manų košės. Makaronai turėtų būti tik iš kietųjų kviečių, nepervirti ir negardinti grietinėle arba augaliniu aliejumi. Riebus ir saldus sūriai nepageidautini.
Besilaikant bendrų mitybos rekomendacijų skirtų „Gleivių“ kūno konstitucijos tipui, privalu atsižvelgti į individualias organizmo savybes, esamas ligas, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius.
[print_link]